Vizitinės kortelės

Vizitinė kortelė - Jūsų stiliaus ir atstovaujamos firmos atspindys. Nenustebinsime, pasakydami, jog pagal vizitinę kortelę susidaromas pirmas įspūdis apie jos savininką. O kaip tvirtina psichologai, tam įspūdžiui sudaryti pakanka vos 15 sekundžių.

Vizitinė kortelė yra viena labiausiai matomų rinkodaros priemonių. Ji gali tapti gera Jūsų verslo reklama, jei:

– esant tinkamai progai visada ją turėsite ir įteiksite potencialiems klientams;
– kortelę pridėsite prie sąskaitos, kurią apmokate;
– įteikdami savo kortelę, paprašysite vizitinės kortelės ir iš pašnekovo - Jus geriau įsimins;
– paprašysite, kad kitos įmonės platintų Jūsų korteles.

Vizitinės kortelės būna:

•    - asmeninės,
•    - tarnybinės. 

Asmeninės kortelės

Iki Pirmojo pasaulinio karo draugų ir pažįstamų lankymas buvo svarbus ir oficialus visuomenės paprotys, o moterims - netgi pareiga. Jei lankomojo asmens nebūdavo namuose, asmuo palikdavo savąją lankytojo kortelę prieškambaryje, ant padėklo. Lankytojo kortelės (pranc. cartcs dc visitc) panėšėjo į graviūras, todėl daugeliui jų kaina buvo neįkandama. Nors lankytojo kortelės jau nepopuliarios, tačiau kažin ar jos išnyks visai, - dėl puikios kokybės ir išskirtinės išvaizdos tokią kortelę visuomet galima pridėti prie gėlių ir bet kokios dovanos.
Asmeninės kortelės dažniausiai būna baltos ar kreminės spalvos. Jose vengiama įmantrių raidžių, nesuderinamų su oficialumu.
Asmeninės kortelės būna namų ir darbo. Tarp jų nėra aiškaus skirtumo, dažnai asmeninėse kortelėse pateikiama tiek viena, tiek kita informacija. Vyro, moters, sutuoktinių ir vaiko kortelės truputį skiriasi.
Vyro dažniausiai rašomi visi vardai ir visa pavardė. Jeigu pavardė labai ilga, galima praleisti antrąjį vardą ar trumpinti titulą: Dr., Habil. dr. Šiais laikais vietoje antrojo vardo galima rašyti tik didžiąją raidę. Daktaro asmeninėje lankytojo kortelėje gali būti įrašyta: Dr. Aleksandras Abišala. Tačiau tarnybinėje kortelėje turėtų būti parašyta: „Aleksandras Abišala / Fizikos mokslų daktaras“. Garbės laipsnis asmeninėje kortelėje nerašomas.
Vieniša moteris lankytojo kortelėje gali įrašyti Panelė arba vien vardą ir pavardę.
Sutuoktinių lankytojo kortelėse dažniausiai nurodomas adresas. Kortelėje rašoma Ponas ir ponia bei vardai ir pavardė. Titulas netrumpinamas, inicialai nevartotini. Jeigu kurio nors iš jų vardas labai ilgas, reikia arba trumpinti titulą, arba rašyti tik inicialus. Jei abu sutuoktiniai profesoriai, kortelėje turi būti parašyta Profesoriai Pšibilskiai arba Profesorė Andronė Pšibilskienė ir Vygintas Pšibilskis. Jei žmona pasiliko mergautinę pavardę, kortelėje rašytina: Dr. Brigita Jonaitytė ir Dr. Arminas Lydeka.

Tarnybinės vizitinės kortelės

Tarnybinės vizitinės kortelės paskirtis – priminti, kas jūs esate ir kur jus rasti. Ji siunčiama kartu su pranešimu. Ši kortelė tinka ir prie tarnybinės dovanos (tik ne prie asmeninės).
Tuo atveju, jei kortelė yra ne konkretaus asmens, bet organizacijos, į ją surašoma tokia pažintinė informacija:
•    įstaigos (įmonės / organizacijos) pavadinimas,
•    jos veiklą nusakanti informacija.

Negalima vienoje kortelėje suplakti asmeninės ir įmonės veiklą apibūdinančios informacijos. Vizitinė kortelė, kurioje šalia informacijos apie įmonės pobūdį nurodoma ir asmens vardas, pavardė, pareigos, neatitinka protokolo reikalavimų.
Daugelyje kompanijų yra įprasta spausdinti dviejų rūšių korteles: darbuotojų ir pačios kompanijos. Jos maketuojamos panašiu, tai kompanijai būdingu, stiliumi.

Vizitinių kortelių dydis

Klasikinis vizitinių kortelių dydis - 6x9 cm, tačiau dažniausiai pasitaikantis dydis - 5x9 cm. Moterims tinka ir mažesnis formatas - 5x8 cm, bet tai nėra taisyklė, - pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje žmonų vizitinės kortelės būna didesnės negu jų vyrų.

Tiems, kurie tituluojami ekscelencija, leidžiama turėti išskirtines vizitines korteles. Jų dydis, forma, medžiaga yra visiškai neribojama ir nevaržoma, todėl jos gali būti labai originalios. Pavyzdžiui, visiškai normali ir priimtina yra ambasadoriaus A6 formato vizitinė kortelė.

Spaudos būdai

Kortelėms gaminti naudojama trys skirtingos spaudos technologijos - spalvota skaitmeninė spauda (lazeriniai spausdintuvai), ofsetinė spauda ir šilkografija. Kiekviena iš šių technologijų turi savo privalumų (ir trūkumų), todėl sunku vienareikšmiškai atsakyti, kuri iš jų geresnė. Dažniausiai naudojama skaitmeninė spauda, nes tai greičiausias gamybos būdas, tuo pačiu užtikrinantis labai aukštą spaudos kokybę. Ofsetinė spauda naudojama, kai reikia pagaminti didelį kiekį vienodų kortelių už santykinai mažą kainą, arba jei neįmanoma jų atspausdinti skaitmeniniu būdu (pavyzdžiui, jei reikia spausdinti ne CMYK, o Pantone spalvomis). Šilkografija spausdinama, jei klientas pageidauja labai iškilusio spaudos reljefo arba specialios spalvos, kurios negalima atspausti kitaip (pavyzdžiui, baltomis raidėmis ant labai tamsaus fono). Kartais pasitaiko derinti du spaudos būdus vienoje kortelėje (be abejo, tai brangu).

Pigiausias spaudos būdas (dideliems tiražams) - ofsetas, brangiausias - šilkografija, nes tai neautomatizuotas rankų darbas.